[pic=0282258c5fd75.jpg][/pic]
Karta pazinojau Moteri .. Moteri is didziosios raides M .. kuria norejau pazint .. ne todel , kad man kas nors sake ja pazint ar nesijauciau laisvas to noredamas .. net likimas sudeliojes buvo taip viska .. lyg neverta to daryt .. kadangi taip gerai jauciaus .. turejau tiek Moteru demesio , kad net buvau pavarges jas nuo saves atstumt .. jauciaus kaip pati geriausia zuvis juroj .. ne todel , kad kitos zuvys menkos ar jura tokia maza .. todel , kad buvau TUO KAS ESU .. neskatinamas niekuo pazinau ta Moteri .. naiviai tikedamasis , jog ji vistik pamaciusi mano blogiausias puses nebenores su manim bendraut .. taciau stebetinai ja skatino kazkas toliau su manim bendraut .. as anaiptol jos neverciau su manim bendraut .. viskas vyko taip , kaip net neisivaizdavau .. taip kaip net negaleciau pakartot .. nes tai buvo kazkas tokio TIKRO .. bendravom mes toliau .. begalinis susidomejimas vienu kitu skatino mus pazint vienas kita vis giliau ir giliau .. atrode , jog nera tame galo .. mes esam neissemiami vienas kito .. ne todel, kad mes buvom kazkuom ypatingi .. o todel , kad mes buvome ypatingi vienas kitam ... taciau atslinko tamsa ... ir sudraske tai kas buvo geris .. neapciuopiama dvasia ir noras judet .. gyvent .. but gyvam .. tai paliete musu bendravima taip , jog nevarzomas geris virto blogiu .. is pradziu nei as nei ji .. nesugebejome suvokti visu pasekmiu ir to kas vyksta .. taciau tai paliete tiek ja tiek mane .. tamsa buvo stipri ne todel , kad mes jos bijojom .. todel , kad ji smoge tiesiai ir taikliai i musu sirdis .. beveik neisvengiama buvo tai , kas vyko toliau .. tamsa vis pletesi savo saknimis musu sirdyse .. tyliai alsavo salia .. karta kartu net jautem tai .. ko geriau neminet .. jei nenori to prisimint .. bet mes bendravom toliau .. naiviai tikedamiesi , jog tai praslinks ir paliks musu sirdis ramybej .. atslinko diena ir musu bendravimas nutruko kaip zaibas .. smoge dar stipriau nei toji tamsa .. tie kas mirties paliesti nemirsta tampa dar stipresni .. todel , lyg zaibas nutruko .. kazkas nutiko .. ko nebuvo lengva paaiskint ... mus gaube mirtina tyla .. islikusias sirdis draskanti tustuma ir skausmas .. nezinia .. pavienes mintys nerandancios atsako ir ramybes .. ir brestantys zodziai , jog mums visa tai jau neberupi .. nebeturi prasmes ... staiga kiekvienas virtome tuo kas norejo isgyvent .. galbut egoistiskai nepaisant kito .. tiesiog isgyvent , nes visa tai draske taip stipriai , jog beliko pasirinkt gyvenam kancioje dviese arba atskirai su viltim pasijaust laimingu zmogum .. lygi siol man tai ramybes neduoda .. lyg stuksentu kas man ir tyliai snabzdetu .. "tikrai nori , kad taip viskas baigtus?" .. "nieko nedarysi?" .. "paliksi visa taip kaip yra?" ... tik meile gali tai praeit .. istraukt musu sirdis is pragaro liepsnu .. vardant akimirkos vel pasijaust kartu .. ar sirdis pasislepus tyliai ramiai .. paskutines sviesos kamputy .. gali issilaisvint pajutusi savosios antros puses stuksenima? ... kai lauke tamsu ir salta .. ar gali dvi viena kitos sirdys alsuot ir drebet is dziaugsmo , nors skvalas ar audra .. zaibai ar lietus .. gresmingai grasina , jog visa tai tuojau pat baigsis .. as to slept nepajegiu tai mane ir ja paveike .. isirezem vienas kito .. nejaugi amzinai? ... ar ji taps pati geriausia vienisa kale ? .. o as gal vienisu poetu ? .. nebeturintis savo muzos ir nebeatsimenantis to kas buvau .. ir galbut stuksensiu tik sau vienam suprantamas mintis .. jog , jei tarp musu nebuvo meiles ir musu ji nesujungs taip ir kvepuosim kiekvienas atskirai ... troksdami to kas buvo .. ir to kas galetu but ...
[pic=109f3da4bad97.jpg][/pic]
Comments(0)
|
Naujienos
RU
LT
EN
IT
Žaidimas "Pakibink"
Naujausi blog'ai
