Noriu tau rašyti laišką... laišką širdimi... apie ką?.. apie Meilę... apie Tave... nežinau... nuo ko pradėti?.. Nuo pradžios? Kur ją surast?..o pabaiga?.. nežinau... ką sakyti?..širdį atverti? jausmą išlieti?..kaip?.. nemoku... galiu nuvilti... žodžių maža... gali nesuprasti... rašyti širdimi... rašyti apie meilę...apie meilę ant popieriaus balto...rašyti apie mano meilę Tau... sudėt į laišką visą jausmą, visą širdį...sielą... sudėt save... viliuos suprasi... Sunku... kodėl? nežinau... dėl jausmo... jausmo, kuris sparnus auksinius išaugino... jausmo, pakilėjančio aukščiau pilkų veidų, aukščiau formų keistų, aukščiau žemės akių... aukščiau kasdienybės varganos... pakilėja aukščiau... aukščiau... pakilėja arčiau debesų, saulės spindulių....arčiau... jausmas neapsakomas... meile jį tikriausiai pavadina....taip...tinka mesnio žodžio aš ir tu nerasim...meilė...myliu ... Tave aš myliu... myliu... ašara akyse suspindi...tyliai skruostu nuriedėjo...liūdžiu?n e...aš džiaugiuos,nes Tave myliu... Už ką? Už viską...už tavo paprastumą, nuoširdumą.... už draugystę, už švelnų žodį... už Tavo... už Tavo pyktį, už Tavo ydas ir geras savybes...už Tavo jausmą... už Tavo meilę... myliu tave už Tavo šypseną veide, kuria mane kaskart sutinki... myliu Tavo juoką, kuris lyg muzika sušildo mano širdį... myliu Tavo žvilgsnį, lydintį mane... myliu Tavo nuostabias akis – dvi žvaigždes nukritusias iš dangaus nakties žvaigždėto...myliu Tave...myliu...myliu... myliu Tave už kasdienius darbus, už rūpesčius... už tai kaip gyveni...kaip esi... myliu tave už tai... myliu už tai... už tai Tave aš myliu... myliu... myliu Tave už tavo tylą... myliu už paduotą ranką... myliu už prisilietimą... už apkabinimą... myliu Tave ir už tai...už tai kaip parausti...kaip skęsti manyje...mano meilėje... šilumoj...myliu už tai... už tai kad esi šalia... už tai kad eini kartu... už tai kad rankos nepaleidi... myliu už tai... už tai kas man esi...o man esi Tu viskas!... viskas... myliu aš Tave...ar gali mane suprast?suprasti?...nemo ku apsakyti meilės Tau, nemoku....žodžiai per menki... Kaip stipriai Tave aš myliu...myliu... myliu taip stipriai kaip mėnuo saulę myli... kaip naktis – žvaigždes... kaip rytas myli aušrą rausvą... kaip mažas paukštelis – bekraščius tolius... myliu taip stipriai kaip jūra myli auksines vėjo kopas... kaip žemė – rytinę rasą... myliu taip stipriai kaip mirtis gyvenimą ir gyvenimas mirtį myli...sunku...kaip reikia man Tavęs...reikia man Tavęs ir Tavo meilės kaip dykumai gauvaus lietaus!...reikia...aša ra vis dar blizga...rieda lašas skruostu degančiu...akys šypsos – laimės kupinos, nes mana širdis myli Tave labiau negu gyvybę ar laisvės paukštę...myliu...myli u...myliu aš Tave...meilė degina man širdį...meilė...ji tobula – ji skaudina, išduoda, sudaužo širdis į tūkstančius aštrių šipulėlių...ji – visa griaunanti jėga... Bet juk meilė užjaučia, sušildo,nuramina...ji – vaivorykštės spalvotas tiltas... gyvenimo daina... ji – Dievo dovana paklydusiai sielai...Meilė – harmonija visatos... prašau, branginki ją... Juk meilė – tai pasaulis, o pasaulis – Tu... esi pasaulis mano... myliu aš Tave, pasauli mano... Myliu aš Tave... Myliu... Myliu tik Tave... Myliu... Myliu... Myliu aš Tave, pasauli!!! :)***
Comments(0)
|
Naujienos
IT
RU
LT
EN
Žaidimas "Pakibink"
Naujausi blog'ai
