Pradėsiu įrašą keiksmažodžiu - blet blet…
Keisti tie žmonės. Kai tik pasiūlai ką nors, iškart mano, jog nori juos apipist arba klausia
“kokia man iš to nauda?”, “kokia tau iš to nauda?”, “ar man apsimoka?”. Gal čia praktiška ir normalu, nešvaistyti laiko, negaunant apčiuopiamos naudos.
Tai ir įsikaliau į galvą, kalbinti kitus žmones, iškart paminėdamas naudą:
- “Varom į tūsą, bus gražių mergų”,
- “Duok savo numerį, galėsiu girtą parvežt namo”,
- “Apsikeičiam kontaktais, gal reikės ko nors” ir t.t.
Ir būna, kad va imi blet ir sutinki žmonių, kurie versis per galvą, kad tau padėtų. Mes visus darbus, griebs telefoną, skambins, ieškos, darys.
O aš pats, nepratęs, jog man kažkas padėtų, jaučiu sąžinės graužatį, galvoju, kaip čia atsidėkoti, ar šokoladą kokį, ar kaip. Vėliau įprantu prie to gerumo ir pradedu
jo nebevertinti, manau, kad tie žmonės visada privalo būti geri - išpizdėju.
Ką aš esu supratęs jau seniai? “Jei darai gerą, daryk, tarsi mestum į šulinį”. Vertimas asilo beretėms: kai darai kam nors gerą, tau nereikia tikėtis iš to naudos, ar kaip sako visokios babos
ir durnos bobos: jei padarai gerą darbą, tai tau grįš keliskart daugiau, arba jei padarai bloga, grįš dvigubai ar tribugai. Tau turi būti visiškai pochui, grįš, negrįš, jei darai - tai darai.
Gyvenau šia idėja pakankamai ilgai. Buvau paverstas naktiniu taksi, kas paskambina - tą parveži.
Paskolink pinigų - yra.
Atidavei nereikalingus rūbus - atiduok ir naujus, nx.
Padedi kitiems, pradedi daryti kitų darbus, tai tave pavers darbiniu arkliu, neišgirsi nei ačiū, nei prašom, nei viso gero, tik pamatysi supistą, perkreiptą snūkį.
Žodžiu, šiandien diena, kai mane daug kas užpiso. Norėčiau pasiųsti kokius šešis žmones nachui ir kokiems trims-keturiems padėkoti už viską.
Comments(3)
|
Naujienos
RU
LT
EN
IT
Žaidimas "Pakibink"
Naujausi blog'ai
