[size=2][/size][size=3]Nuo pat ankstyvos vaikystės mane žavėjo katės.Nežinau kodėl,bet man tai atrodė kaip neatpažinti objektai-tai murkiantys ir besiglaustantys apie kojas,tai šnypščiantys ir agresyvūs padarai.Vaikystėje atrodė, kad tik močiutė turėjo galias "susikalbėti" su šiomis būtybėmis.Močiutė sakydavo-eik peliauti-ir katė, lyg suprasdama kalbą-eidavo durų link. Ir po kurio laiko atnešdavo pelę,demonstratyviai močiutei po kojomis.Močiutės klausdavau-ar moki gyvūnų kalbą? Ji atsakydavo-gera katė-dievo dovana.Ir visada įpildavo katei pieno. Katė murkdama glaustydavosi apie kojas, o man panorėjus ją glostyt-šnypšdavo.
Močiutė sakydavo-mylėk ją-ir tai bus geriausias tavo draugas.
Močiutė mirė ir katė žuvo tą pačią dieną.Tada nesigilinau per daug-juk katė mylėjo tik ją..Ir tai užsimiršo...iki..
Su dukrele gyvenom Ispanijoj-ir ten žmonės myli gyvūnus.Nepriklausomai nuo kilmės.Ir visi laiko namie gyvūnus.
Taigi, grįžusi iš draugės dukra užsiminė, kad norėtų gyvūnėlio.Katės.Peržiūrėjusi puslapius. kuriuose pardudami gyvūnai, nutariau, kad negalim sau leisti prabangaus katino, nes tai kainavo visą mano algą.
Taigi, nuejau pas pažystamą veterinarijos gydytoją(mūsų kavinės klientą, kuris buvo užsiminęs, kad daug gyvūnų tenka numarinti, nes neranda šeimininkų)ir paprašiau katės. Juodos.Nes man juoda-gražu.
Po dienos paskambinęs daktaras pasakė, kad turi katę, juodą ir jauną.Pagal norus.Pamačius katę-nusivyliau-perdžiūvusi, nubadėjusi ir po sterilizavimo operacijos neatsigavusi.Laukinė pasirodė tada.
Gėda buvo atsisakyti, taigi-sugalvojau planą:parnešiu namo ir atnešiu atgal. pasakius, kad nepatinka dukrai.O dukra-pamačiusi-sušuko-mano katytė.Ir pakrikštijo-Kicė.Ir nebegalėjau ginčytis, nes dukra taip globijo katę, net neleisdama prie jos prieiti.Netgi lėlių vežimėlyje vežiojo-kaip leliuką.
Katė atsigavo, laigė užuolaidomid ir paskui dukrą, o dukra turėjo draugę, kuriai pasakodavo savo svajones.Ir nesėkmes.O katė, atsigulusi šalia, murkdavo.
Susiklosčius aplinkybėms, teko skubiai grįžti į Lietuvą, taigi pakavome daiktus.Ir nešėme katę daryt europinio paso ir skiepų.Daktaras mus pamatęs nustebo-sako-tokią katę vešitės į Lietuvą? Kodėl tiesiog nemetat gatvėn, paklausė.Ir dukra atsakė-tai mūsų šeimos narys.Gaktaras nusišypsojo, paskiepijo katę nemokamai-ir atsakė-pagaliau nors vienas gyvūnas tikrai turės namus.Ir paprašė atsiųst katės nutrauką kada nors.Nuotraukos nesiuntėm dar(tinginystė baisiausia), bet tai padarysim kalėdoms.
Mūsų katė jau nebe kačiukas. o tikra aristokratė, apeinanti pelkes.Ir reikalaujanti dėmesio rytais.Ir naktį mieganti pasirinktinai su kuom-dabar guli šalia kompiuterio, lyg žinodama, kad rašau apie ją. Ir kai pažystami klausia jos veislės-dukra su didžiausiu pasididžiavimu sako-"Ispaniška blusinė".[/size]
Komentarai(0)
|
Naujienos
LT
EN
IT
RU
Žaidimas "Pakibink"
Naujausi blog'ai
