[i][size=2]Kiekvieną kartą (o tų kartų nedaug būna), praeidama Tiltų gatve, kur jau senokai įsikūrusi „Danijos“ batų parduotuvė, automatiškai atsisuku į dvi medines duris, kurios už tos parduotuvės kampo, tame pačiame name. Ir pakeliu akis į langus. Ir greitai sprunku šalin.
Kažkada senai, žvelgiau pro vieną tų langų ir grožėjausi naktine Klaipėda. Su juo.
Žiūrėjau tada į jį – ir jis buvo tikras keistuolis, ne toks, kaip kiti. Vien ką reiškė jo nusipirktas automobilis „vabalas“, kuris buvo toks senas, bet visgi krutėjo. Burzgė kaip traktorius. Ir jis juo taip didžiavosi. Man tada kėlė šypseną. Ir dabar jį prisimenu su tokiu šiltu jausmu, su šypsena.
Nepamenu jo vardo ir veido (atmintis išblukino) – paskutinį kartą kai jį mačiau – ėjo su liekna tamsiaplauke mergina ir atrodė labai laimingas. Krito pirmosios snaigės ir jos švytėjo ant merginos plaukų. Tada nutariau tiesiog apsimesti, kad nematau ir tiesiog nusigręžiau nuo jo. Ne todėl, kad būtų buvę gaila ar būčiau pavydėjusi – jokiu būdu. Nemylėjau jo. Turėjau begales draugų ir draugių, o jam reikėjo pastovumo. O man norėjosi šėlti. Išsiskyrėme be dramų - tiesiog liovėsi telefono skambučiai ir tiek...
Tik dabar manau, kad nuo tada man pradėjo patikti stambūs vyrai. Nesąmoningai.
Prisimenu gerai vieną epizodą jau kurį laiką – naktipiečius – kiaušinienę su spirgučiais.
Vieną vasaros vakarą jis nutarė mane nustebinti – pakviesti į pasimatymą kitaip-be šėlsmo – dviese gamtoje.
Sakė – bus staigmena. Ir manęs paprašė iškepti kiaušinienės su spirgučiais. Visada būdavo alkanas. O man patikdavo gaminti.
Įlipusi į jo „vabalą“ nustebau – daug antklodžių, vynas, kažkokie paketai...
Visą kelią kalbėjom apie nieką, o ir susikalbėti nebuvo įmanoma ir jis nesakė kur mane veža. Tik po to pamačiau, kad sukame mano kaimo link, kur jam buvau kažkada užsiminusi, kad norėčiau ten nuvažiuot. Kaimo keliuku pasukome prie marių, pralenkėme būrius karvių, kurios vasarą ganėsi naktimis ir sustojom prie pat marių. Vaikystėje man taip patikdavo maudytis mariose, bet niekada naktį. Vanduo atrodė bauginančiai. Brr..
O jis paklojo apklotus, ištraukė savo paketus ir ..pradėjo rengtis. Išsirengęs nuogas ištiesė į mane rankas ir kvietė maudytis su juo. Vanduo buvo toks šiltas, o jis toks minkštas ir švelnus. Jo lūpos buvo stebuklingos – sodrios ir skanios. Tada mylėjomės pirmą kartą. Sušalę vandeny susisupom į apklotą - šildėm viens kitą ne tiek kūnu, kiek geismu. Ir rankomis valgėm kiaušinienę su spirgučiais.
Nuo to laiko praėjo 17 metų. Ir dabar kartais kai einu Tiltų gatve(o tų kartų nedaug būna), jaučiu jos skonį. [/size][/i]
Komentarai(1)
|
Naujienos
RU
LT
EN
IT
Žaidimas "Pakibink"
Naujausi blog'ai
