[size=2]Ieškau vyro. Galantiško. Išsilavinusio. Subtilaus. Su geru humoro jausmu. Švelnaus. Nevedusio. Fiziniai aspektai: aukštas, atletiškas. Santykių tikslas – ilgalaikiai santykiai arba vedybos. Nedomina trumpalaikiai nuotykiai ir sekso paslaugų neteikiu. Daug maž taip sudėstau atsakymus į nesvarbu kurį pažinčių puslapį, išrenku šauniausią savo foto ir su dideliu entuziazmu esu pasiruošusi susipažinti. Taigi, praėjus 10 minučių nuo užsiregistravimo pradžios, gaunu pirmąjį laišką. „Esate labai graži moteris ir labai noriu su jumis susipažinti“, taip rašo pirmasis kandidatas į būsimus vyrus, apibūdinantis save verslininku. Nuotraukos nėra, amžiaus irgi, bet man atsako, kad yra pačiame gyvenimo gražume. Taigi, sutariame susitikti. Netoli mano namų( jeigu kas, apsidraudžiu save) kavinukėj. Ateinu į pasimatymą laiku, apžiūriu visus sėdinčius vyrus- būsimojo dar nėra. Pagaliau pamatau. Pasiūlo man kavos ir žiūri į laikrodį. Padavėjai nespėjus priimti užsakymo, man paaiškina, kad „laiko jis neturi (tik iki 22:00), pasiūlo viešbutį su pirtele (apie 50 km. nuo Klaipėdos) susipažinimui. Ir kalba grynu žemaitišku akcentu, griežtai. Aha, sako , tai blondinė matai. Ir įsistebeilija į mane. Po minutės komentuoja „Kai blondinių šaknys pradeda juoduoti, vadinas blondinės pradeda galvoti“ ir sukrizena, patenkintas savo „sąmoju“. Gal jau į kirpyklą metas, pagalvoju ir suklapsiu dažytomis blakstienomis. Vyriškis apie 55 metų, gal kokį porą mėnesių nesikirpęs, ant rankos dešinės rankos baltas ruožas nuo sutuoktuvių žiedo. Džinsai gal dar iš bėdos ir tiktų, bet va striukė man primena tas pirmąsias odines iš Turkijos vežtas ir mintyse suskaičiuoju, kad galėtų turėti apie 20 metų. Kas po striuke – nematau, be to ir noras dingo. Taigi, praryju verdančią kavą, ir paaiškinus, kad šiandien lygiai prieš valandą numirė močiutė, beveik bėgte bėgu pro duris. Išėjusi dar matau, kaip verslininkas sėda į apie 25 metų senumo ir spalvą nuo purvo praradusį automobilį ir išvažiuoja. Einu namo ir šypsausi. Ir sau sakau – pirma nesėkmė – ne nesėkmė.Ir aš su dideliu polėkiu toliau skaitau laiškus.....
Taigi toliau skaičiau laiškus iš būsimųjų kandidatų į mano širdies riterius. Smulkiai neaprašinėsiu tokių laiškų kaip "labukas" arba "ka šeme givenime veikinėji" arba "kaip sekasi"- tokių buvo sočiai.Nežinau kodėl, bet taip pat gavau tuzinus laiškų tokių kaip "gal vyriško švelnumo pasiilgai?", "gal per kamerą mano daikčiuką nori pamatyti?"," gal galėtume trio padaryti?" - paskaičius tokį N-tąjį laišką-galvoju-gal anketą kas pakeitė ar kaip? Bet lyg ne, anketa tokia pati..Taigi po gero pusšimčio laiškų,(ir daugiausia iš 17-25 metų) dar kartą pagalvojau, kad viešnamiai Lietuvoj tiesiog būtini.Kaip priedas prie alaus.Labiau, nei čipsai.
Bet vieną gražią sekmadienio popietę gavusi gana neblogą laišką, nutariau, kad geriausia būtų susitikti iš karto.(kad negaišti laiko susirašinėjimui). Šis - beveik mano bendraamžis, be to nuotraukoje su rusų mėlynuoju katinu, atrodė gan patrauklus.Taigi geras porą valandų sugaištu vonioje, atlikdama visas įmanomas grožio procedūras ir kvepėdama prancūziškais kvepalais šaunu per duris.Mane pasitinka vyriškis ir pasiūlo šampano.O pats užsisako žvėrišką bokalą alaus.Ir degtinės.Aš klausiu, ar nevairuoja, o jis reikšmingai numoja ranka.(Prisimenu "Saulėno mianą", kad be triejų alaus ir taip už vairo nesėda).
Šitas vyriškis jau skyrėsi nuo anksčiau aprašytojo- dėvėjo "adidas" treningus ir dėvėjo prie jų pritaikytus kedus.Ant piršto puikavosi gana stampus žiedas ir plaukų jis neturėjo-jie buvo nuskusti.
Ir žinot- vyriškis visą laiką kalbėjo, tiesiog neužsičiaupdamas iki smulkmenų pasakojo, kokia bloga jo buvusi žmona, kaip draugelis jį apgavo, kaip kaimynai nemylėjo šuns ir jis jį priglaudė, išmaudė ir pašėrė.Užsisakęs dar degtinės, man pasakojo apie savo gerą uždarbį ir ateities planus.Su manimi, žinoma.
Keletą kartų pabandžiusi išsižioti, buvau greit užgesinta, nes kalbos jis turėjo daug, o ir neskubėjo. Nežinau kodėl, bet tuo metu prisiminiau anekdotą, kuris skambėjo daug maž taip "Viena ponia pasakojo draugei apie savo pasimatymą su vyriškiu draugei:
- Žinai, tas vyras visai nieko, bet jam su manimi buvo nuobodu.Jis visą laiką žiovavo.
-Na ką tu,-atsako draugė, -jis gal pasakyti kažką bandė"
Taigi, prisiminus anekdotą garsiai sukvatoju. Princas apsidairo ir nieko nesupratęs įsmeigia reikšmingą žvilgsnį.Jo akyse sužiba agresijos gaidelės. Aš atsiprašau jo, kad noriu į WC, o pati šaunu per duris. [/size]Namo.
Komentarai(0)
|
Naujienos
EN
IT
RU
LT
Žaidimas "Pakibink"
Naujausi blog'ai
