Nakties Tamsoje, lyg perlas Tu sušvytai, pasiekdama, net tolimiausius pasaulio kampelius.
Atėjai iš mano sapnų ir pasirodei savo didybeje nepalikdama net menkiausio noro Tave prarasti.
Naktis, tik tu ir Aš , daugiau mums nieko ir nereikia: pajausti šviesą naktyje, pamiršti viską, kas čia buvo as negalesiu niekada.
Tik Tavo lūpos man primins, kaip prisilietimą krentant sniego, kaip nakty vėl Tu prabudai, lyg rūkas saulei patekejus.
Ne, Aš netikiu sapnais, aš negaliu jais patiketi, nes Tu buvai šalia manęs, kai kūnas ėmė taip keistai virpėti.
Aš laukiu vėl Tavęs tenai, kur mano mintys nukeliau ir pamatysiu vėl tamsioj nakty , tą ryškia šviesą iš sapnų pasaulio....
1987m.
Comments(0)
|