LTLT ENEN ITIT RURU
Blogai

Apelsinai

2008 11 22 | raktiniai žodžiai: a��, tu, ir, apelsinai

+1

Na va tos senokas jau kuriniukas apie apelsinus labai visu pamegtas tai pasidalinsiu ;)

[i][/i]

Mūsų jausmai buvo stiprūs ir saldūs. Stiprūs ir saldūs, kaip apelsinai. Išties, vienintelis mus vienijęs dalykas ir buvo apelsinai. Mes sėdėdavom dviese jaukioj terasoj, stebėdavom žvaigždes, kalbėdavom apie vienas kitą ir kimšdavom apelsinus. Tiesiog šlamšte šlamšdavom apelsinus. Ir tada buvo labai gera, bet kai apelsinai pasibaigdavo, mes nutildavom, susinervindavom ir nueidavom miegot. Na, išties, tu nueidavai miegot, o aš surinkdavau žieveles ir dar išvalgydavau, kad buvo likę jose. Tiesa sakant mes iš proto kraustėmės dėl tų apelsinų.
Rytais atsibudę mes susitikdavom, apsikabindavom ir bučiuodavomės, kaip pašėlę, o tada eidavom pusryčiaut. Taip gera būdavo stebėt pro langą tik pakilusią saulę ir valgyt apelsinus. Ramiai šnekėdami apie ateinančią dieną, mes šveisdavom juos, kaip maži vaikai. Visos rankos buvo oranžinės nuo jų. Tada tepliodavom jomis savo veidus ir dūkdavom. Tada vėl išiskirdavom, aš surinkdavau žieves, kartais suvalgydavau kokį nors apelsiną, kurį kaskart paslėpdavau ekstra atvejui.
Mes vėl susitikdavom per pietus. Pietūs buvo ta proga, kada mes nevalgydavom apelsinų, o valgdavom daržoves, sriubą, mėsą ir užsigerdavom apelsinų sultim. Lakėm litrais tas sultis, taškydavomės, bučiuodavomės ir mūsų lūpos būdavo drėgnos nuo sulčių.
Tada vėl išsiskirdavom, aš išplaudavau indus ir po pietų mes susitikdavom parke, saulė leisdavosi ir dangus buvo oranžinis, apelsinų spalvos. Mes vaikščiodavom susikibę už rankų takeliais ir žiūrėdavom vienas kitam į akis, tu bučiavai mano rankas ir sakei, kad jos kvepia. Ir abu žinojom, kuo. Vakarais mes vėl valgydavom vakarienę po žvaigždėtu dangum. Mūsų apelsininę vakarienę.
Štai vieną vakarą, aš kaip visad surinkau žieves ir tikėjaus tavęs neberast, bet tu dar stovėjai. Tą vakarą tu mane palikai, mes išisiskyrėm ir tu išvažiavai mokyti kulinarijos į Škotiją. Aš tavęs ilgėjaus ir troškau,kad grįžtų mūsų apelsininės dienos.
Brangusis, tu taip ir nesužinojai, aš nuo pat pradžių pakęst apelsinų negalėjau ir iki dabar negaliu. Vakarais aš prisiperku jų kalnus ir mėtau į jūrą, kuri skiria mane nuo tavęs. Aš tapsiu politike ir padarysiu viską, kad Škotijos nepasiektų nei vienas apelsinas.


[pic=a9c65b80046a8.jpg][/pic]
Komentarai(0)
Duomenų nerasta
Post a Comment
Rodyti visus
Žaidimas "Pakibink"
Švenčia gimtadienį