Vakar gerasis Jackas, paskatino susimastyti. Grukšnojau aš jį ramiai ir susimasčiau apie savo buvusias. Ne, tikrai ne dėl to, jog buvau vienas namie ir dabar neturiu merginos:). Nedarykit ankstyvų išvadų:) Tiesiog užplūdo prisiminimai.
Nusprendžiauti prisiminti kiek gi buvo panų, kurias tikrai mylėjai, vienokiu ar kitokiu būdų:). Ir prisiminiau, kad gal prieš 9 metus, turėjau virtualią meilę.
Susipažinom mes dar tada populiariame chato kanale chat.lt. Kažkiek pabendravom ir vėliau perkėlėm bendravimą į el.paštą. Tada dar prisimenu, delfis nemokai tą paslaugą teikė ir visi turėjo ten susikūrę paštus.
Taigi pradėjom ilgą susirašinėjimą. Tai gal net buvo vienas iš pirmųjų kartų, kai kiekvienas laiškas buvo bent A4 formato lapo dydžio. Gerai nepamenu turinio, bet tikrai buvo apie ką rašyti. Ilgai taip bendravom, gal kokius 4 mėnesius. Laišką gaudavau kas antrą dieną, o kartais ir kasdien. Galima sakyti įsimylėjau, nors ilgai nesiuntėm viens kitam foto, nes nebuvo kur nusiskanuoti ir panašiai. Galų gale sulaukiau jos foto - miela, simpatiška, tiesa viso fizinio patrauklumo įvertinti negalėjau. Taip jau nusifotkinus buvo, gal specialiai, gal ne:). Na teko ir savo išsiųsti - abu apsikeitėm komplimentais. Susitikti norėjom labai greitai, tik bėda - ji Kaune, aš Vilniuj. Taigi teko laukti kol vienas iš mūsų su „reikalais” važiuos į vieną iš miestų ir tuo pačiu susitiksim. Gavosi, kad aš buvau pirmas, tačiau viskas gavosi labai ekspromtu, ir jai apie tai pranešiau SMS žinute. Ilgai neuztrukau, nes reikėjo greit grįžti, dėl to ir susitikom trumpam, praktiškai cigaretei:). Žinot kas buvo po to - ogi nieko, kažkaip susitikus ji man pasirodė ne toks žmogus, kokio vaizdinį susikūriau kol bendravom:) Galų gale susirašinėjom vis mažiau ir mažiau, kol viskas baigėsi.
Dabar kai pilna pažinčių, bendravimo ir velniai žino kokių portalų, o be to ir nuotraukų visi turi milijoną, yra šiek tiek lengviau bendrauti virtualiai. Esu šiuo metu užsiregistravęs, jau ilgą laiką dviejuose portaluose: pazintys.lt ir facebookas. Kiti kažkaip neprigijo. Ai ir dar kai prieš tai rašiau blogą apie portalus tai naują kažkokį atradau - [url]www.xklubas.lt [/url]Taigi per šiuos portalus bendrai sudėjus turėjau nemažą dalį pasimatymų. Su kai kuriom netgi susitikinėjau keletą mėnesių. Taigi susirasti kažką tikrai galima. Bet manau, kad technologijų pasikeitimai ir portalų gausa, buvo ne į naudą virtualiai meilei. Mano nuomonė, ankščiau kai negalėjai iškart matyti nutoraukos ar susitikti, buvo daugiau paslapties, daugiau intrigos. Aišku, visada buvo tikimybė, kad kitame gale bičas, bet manau ji nebuvo didelė:). Manau, kai nematydavai žmogaus, susikurdavai savo paveikslą, remiantis laiškais. Tai gal nebuvo adekvatu, tačiau buvo linksma ir gal romantiška - lyg tai būtų ta idelai moteris. Tačiau manau, tokiu atveju neverta susitikti. Tiesiog bendrauti ir tiek, niekada nekviesti į pasimatymą, niekada neprašyti nuotraukos. Manau šiais laikais reikia truputi paslapties, truputi intrigos, truputi „senoviškumo”. Man patiko susirašinėti, jaučiausi laimingas, o ir laiško laukdavau, kaip mažas vaikas Kalėdinės dovanos. Iki šiol nepatyriau nieko panašaus. Susirašinėjimas dabar, kaip įžanga į kvietimą susitikti. Jei norit patirti kažą naujo - pirmyn.
Tadėl, atsakant į klausimą „ar verta?” - mano atsakymas VERTA.
Believe in what you believe |
Naujienos
IT
RU
LT
EN
Kas dabar groja per Winampa pas jus?:)
Profesionali fotosesija
